- prastuma
- prastumà sf. (3b) prastoji, blogoji daikto dalis: Grūdų prãstumas malūnas nuema, nuskardo ir padaro gerus kruopus End. Jiem pačią prãstumą [žemės] davei, i tegul sau dirba Rm. Nuejęs į pievą, gẽrumas aprink, prãstumas ryt susirinksma Klm.
Dictionary of the Lithuanian Language.